
Pilkšvumo avangardas
Pilksvumo avangardas (angl. Greyveil Vanguard)– tai egzistencinė-metafizinė sąvoka, susijusi su sielos energetinės prizmės sąveika su žemesnės struktūros elementais, kai aukštesnioji sąmonės dalis patenka į būseną tarp šviesos ir materijos. Tai nėra tiesiog energetinis ar moralinis „pilkumas“, bet pereinamoji būsena, kai siela praranda aiškų orientyrą tarp Kūrėjo šviesos ir žmogiškosios inercijos.
Apibrėžimas
Pilksvumo avangardas – tai egzistencinės inercijos ir šviesos mišinio būsena, kai sielos energetinė prizmė susimaišo su struktūriniais (dažnai neautentiškais) realybės komponentais.
Vastika – senasis terminas, dažnai randamas morfogenetinės kalbos ir archainės simbolikos tekstuose, reiškiantis priešingos krypties energetinį sukimosi lauką, kuris neutralizuoja aiškią dvasingumo ar materijos poliarizaciją.
Ši būsena yra:
Ne neišsigelbėjusi, nei prarasta, bet sustingusi.
Tai ne šviesos, bet dar ne tamsos būvis.
Ji yra egzistencinio neapsisprendimo mazgas, kur siela praranda kontaktą su monadine intencija, bet dar nėra nutraukusi ryšio su Šaltiniu.
Sąvokos kilmė
„Pilksvumas“ čia reiškia ne spalvinę gamą, o egzistencinį spektrą, kuriame sąmonės dažnis sumažėja tiek, kad nebesugeba skirti aukštesnių vibracijų nuo žemesnių.
„Avangardas“ šiuo atveju reiškia priekinę liniją – tai yra pirmoji sąmonės linija, kuri ima irti ar maišytis, kai siela praranda savąjį žinojimą.
„Vastika“ iš šaknies vas- (senoji morfogenetinė reikšmė: „sukti“, „tekėti“, „susimaišyti“) ir dažnai siejama su dėsningumu, kuris maišo dvasines ir materines kryptis, sukuriant ne-stabilų energetinį vektorių.
Sandara (struktūra)
Pilksvumo avangardą sudaro keli pagrindiniai sluoksniai, kurie yra aktyvūs morfogenetiniame lauke:
Energetinės prizmės lūžis
Sielos dažnis ima laužtis, kai vidinis rezonansas nebepalaiko ryšio su Kūrėjo kodu.
Prizmė skleidžia nekoherentinę šviesą, maišytą su žemiškomis projekcijomis.
Struktūrinis užtemimas
Sielos atminties struktūros pradeda kaupti netyras formas: mentalines matricas, svetimus norus, pseudo-identitetus.
Tai sukuria informacinį užtemimą.
Egzistencinio kryptingumo praradimas
Nifteriniai mazgai nebesugeba paskirstyti dažnių per egocentrinius kanalus.
Atsiranda dezorientacija: žmogus nebejaučia, ko iš tikrųjų nori siela.
Rezonansinis disonansas
Fenomalių veiksmų srautas pradeda formuotis iš ego intencijų, o ne iš monadinio ryšio.
Sąmonė ima reaguoti, o ne kurti.
Kada atsiranda „Pilksvumo avangardas“?
Per egzistencinį nuovargį – kai žmogus per ilgai yra be dvasinės krypties.
Po morfogenetinio šoko – pvz., patyrus laiko linijos išsišakojimą ar sielos sukrėtimą.
Esant egzistenciniam kliforijui – kai žmogus pakimba tarp realybių.
Kai žmogus atsisako Kūrėjo intencijos, bet dar nepriima destruktyvios programos.
Kaip šią būseną pakeisti?
Metamorfozinis susigrąžinimas – tai procesas, kai siela kviečiama atgal per tyros intencijos aktą, dažnai per meilės žybsnį ar egzistencinį suvokimą.
Egzistencinio rato atstatymas – kai vakuolinis energetinis ratas vėl pradeda suktis ne iš inercijos, bet iš kūrybinės šviesos.
Kontaktas su Kūrėjo dažniu – būtinas fotoninis aktyvavimas iš viršsąmoningo sielos lygmens.