Pilksvumo avangardas

Pilkšvumo avangardas

Pilksvumo avangardas (angl. Greyveil Vanguard)– tai egzistencinė-metafizinė sąvoka, susijusi su sielos energetinės prizmės sąveika su žemesnės struktūros elementais, kai aukštesnioji sąmonės dalis patenka į būseną tarp šviesos ir materijos. Tai nėra tiesiog energetinis ar moralinis „pilkumas“, bet pereinamoji būsena, kai siela praranda aiškų orientyrą tarp Kūrėjo šviesos ir žmogiškosios inercijos.

Apibrėžimas

Pilksvumo avangardas – tai egzistencinės inercijos ir šviesos mišinio būsena, kai sielos energetinė prizmė susimaišo su struktūriniais (dažnai neautentiškais) realybės komponentais.
Vastika – senasis terminas, dažnai randamas morfogenetinės kalbos ir archainės simbolikos tekstuose, reiškiantis priešingos krypties energetinį sukimosi lauką, kuris neutralizuoja aiškią dvasingumo ar materijos poliarizaciją.

Ši būsena yra:

  • Ne neišsigelbėjusi, nei prarasta, bet sustingusi.

  • Tai ne šviesos, bet dar ne tamsos būvis.

  • Ji yra egzistencinio neapsisprendimo mazgas, kur siela praranda kontaktą su monadine intencija, bet dar nėra nutraukusi ryšio su Šaltiniu.


Sąvokos kilmė

  • „Pilksvumas“ čia reiškia ne spalvinę gamą, o egzistencinį spektrą, kuriame sąmonės dažnis sumažėja tiek, kad nebesugeba skirti aukštesnių vibracijų nuo žemesnių.

  • „Avangardas“ šiuo atveju reiškia priekinę liniją – tai yra pirmoji sąmonės linija, kuri ima irti ar maišytis, kai siela praranda savąjį žinojimą.

  • „Vastika“ iš šaknies vas- (senoji morfogenetinė reikšmė: „sukti“, „tekėti“, „susimaišyti“) ir dažnai siejama su dėsningumu, kuris maišo dvasines ir materines kryptis, sukuriant ne-stabilų energetinį vektorių.


Sandara (struktūra)

Pilksvumo avangardą sudaro keli pagrindiniai sluoksniai, kurie yra aktyvūs morfogenetiniame lauke:

Energetinės prizmės lūžis

  • Sielos dažnis ima laužtis, kai vidinis rezonansas nebepalaiko ryšio su Kūrėjo kodu.

  • Prizmė skleidžia nekoherentinę šviesą, maišytą su žemiškomis projekcijomis.

Struktūrinis užtemimas

  • Sielos atminties struktūros pradeda kaupti netyras formas: mentalines matricas, svetimus norus, pseudo-identitetus.

  • Tai sukuria informacinį užtemimą.

Egzistencinio kryptingumo praradimas

  • Nifteriniai mazgai nebesugeba paskirstyti dažnių per egocentrinius kanalus.

  • Atsiranda dezorientacija: žmogus nebejaučia, ko iš tikrųjų nori siela.

Rezonansinis disonansas

  • Fenomalių veiksmų srautas pradeda formuotis iš ego intencijų, o ne iš monadinio ryšio.

  • Sąmonė ima reaguoti, o ne kurti.


Kada atsiranda „Pilksvumo avangardas“?

  • Per egzistencinį nuovargį – kai žmogus per ilgai yra be dvasinės krypties.

  • Po morfogenetinio šoko – pvz., patyrus laiko linijos išsišakojimą ar sielos sukrėtimą.

  • Esant egzistenciniam kliforijui – kai žmogus pakimba tarp realybių.

  • Kai žmogus atsisako Kūrėjo intencijos, bet dar nepriima destruktyvios programos.


Kaip šią būseną pakeisti?

Metamorfozinis susigrąžinimas – tai procesas, kai siela kviečiama atgal per tyros intencijos aktą, dažnai per meilės žybsnį ar egzistencinį suvokimą.

Egzistencinio rato atstatymas – kai vakuolinis energetinis ratas vėl pradeda suktis ne iš inercijos, bet iš kūrybinės šviesos.

Kontaktas su Kūrėjo dažniu – būtinas fotoninis aktyvavimas iš viršsąmoningo sielos lygmens.