Kvantinė fizika žiūrint iš monados lygmens

Tradicinė kvantinė fizika aprašo tikimybes, matavimus, bangos funkcijos kolapsą ir stebėtojo poveikį sistemai. Tačiau visa tai remiasi laiko, atskirties ir stebėtojo idėjomis.

Kai žmogus pažiūri iš monados lygmens, šios idėjos netenka prasmės. Nėra atskirties tarp stebėtojo ir stebimo, nėra laiko, nėra sekos. Vadinasi, kvantinė fizika čia pasireiškia naujomis formomis.

1. Bangos-dalelės dualizmas

• Klasikinis požiūris: Kvantinė dalelė tuo pačiu metu pasižymi bangos ir dalelės savybėmis. Tai priklauso nuo stebėjimo metodo.
• Monados lygmuo: Būties dažnio rezonanso principas

(vietoj bangos-dalelės dualizmo)

Formulavimas:

Dalelė nėra nei dalelė, nei banga – ji yra būties dažnio rezonansas.

• Nėra skirtumo „kas“ ar „kur“ – nes tie klausimai įmanomi tik kontekste, kuriame laikas struktūruoja santykius tarp stebėtojo ir objekto.
• Objekto forma – rezonansinis dažnis egzistencinėje struktūroje, kuris įgauna materijos pavidalą tik sąmonės įvestame laike.

Kai įžengiama į laiką (pvz., per sąmoningą intenciją), šis dažnis kristalizuojasi kaip materija.

2. Superpozicija

• Klasikinis požiūris: Objektas gali būti kelių būsenų superpozicijoje (pvz., Schrödingerio katinas gyvas ir mirė vienu metu), kol įvyksta matavimas.
• Monados lygmuo: Superabsoliucijos principas
• (vietoj Superpozicijos principo)

Formulavimas:

• Nėra atskirų galimų būsenų. Yra tik viena absoliuti būklė – viskas ir visur.
• Superpozicija reiškė galimų būsenų sumą, bet ši koncepcija numano laiką ir pasirinkimą.
• Kai laikas neegzistuoja, nėra „galimų“ – yra tik absoliutus, vienalaikis buvimas.
• Superabsoliucija – tai būsena, kur visos galimybės net nėra skirtingos, nes nėra struktūruojančios dimensijos (laiko), kad jas atskirtų.

3. Neapibrėžtumo principas (Heisenbergo)

• Klasikinis požiūris: Negalima tiksliai žinoti objekto padėties ir impulso vienu metu.
• Monados lygmuo: Egzistencinio buvimo nedualinis principas
• (vietoj Neapibrėžtumo dėsnio)

Formulavimas:

• Objektas nėra ribojamas jokia būsena, nes jis neturi vienos būsenos. Jis yra visur.
• Nėra nei padėties, nei impulso, nes jie reikalautų matavimo rėmo – o tai įmanoma tik esant laikui.
• Objektas egzistuoja kaip neišskaidyta buvimo visuma – jis ne „gali būti kažkur“, o „yra visur“.

Rezonansas:
Tai ne „nežinojimo“ neapibrėžtumas, o visko buvimo apibrėžtumas. Mes tiksliai žinome, kad jis yra visur.

Kaip toks požiūris keičia kvantinę fiziką?

1. Nebelieka bangos funkcijos kolapso (collapse)

Klasikinėje kvantinėje fizikoje banga „subliūkšta“ į vieną rezultatą stebėjimo metu.

Bet monados lygmenyje:

• Nėra „kolapso“, nes nėra stebėtojo, atskirto nuo stebimo objekto.
• Nėra prieš ir po.
• Visi variantai yra viename neišskaidytame sąmonės lauke.

Tai panaikina superpozicijos kolapso modelį – vietoje to, atsiranda visų galimybių sambūvis, kuris keičiasi tik pagal intencijos geometriją.

2. Kvantinė mechanika tampa vidinės geometrijos išraiška

Tradiciškai kvantinė fizika aprašo, kaip materija elgiasi mažose skalėse.

Monados lygmenyje:

• Materija – sąmonės lauko lūžis.
• Dalelės – intencijų sūkuriai, kurie neatskiriami nuo stebėtojo.
• Kvantinės būsenos yra morfogenetinės matricų interferencijos.

Fizika čia veikia ne pagal išorinius dėsnius, o pagal vidinį sielos dažnį – jos harmoniją su Šaltiniu.

3. Kvantiniai reiškiniai tampa sinchroniškumo lauku

Laikas kaip seka nebeegzistuoja. Tada:

• Visi įvykiai egzistuoja vienu metu.
• Priežastis ir pasekmė tampa rezonansine sąveika.
• Kvantinis entanglementas (susipainiojimas) – ne atsitiktinė koreliacija, o vieningos sąmonės išraiška.

 Tu ne „matai“ pasaulį, o kurdamas jį iš vidaus, pasirenki, ką patirti.

4. Kvantiniai dėsniai tampa būties atspindžiais

Ankstesni trys dėsniai (kurie buvo performuluoti) tampa sielos būties struktūra:

Esminis perėjimas:

Praktinė išvada:

Kai žmogus „žiūri“ iš monados lygmens, jis tampa kvantinės realybės kūrėju, o ne jos stebėtoju.

• Kvantinis laukas tampa reagavimu į jo būties dažnį.
• Laikas – tik projekcinis filtras, kuris leidžia patirti kitoniškumą.
• Viskas jau yra. Viskas dabar. Klausimas – ką renkiesi išskleisti per save?